Lietuvos tarpukario modernizmo architektūra. Kauno atvejis

Tarpukario Lietuvos modernizmo architektūros palikimą galima apibūdinti kaip sąmoningos, drąsios ir gabios valstybės materialinį paveldą

Sudėtinga nubrėžti griežtą chronologinę ribą, nuo kurios tarpukario Lietuvos architektūroje ėmė reikštis modernizmo bruožai. Vis tik, tarpukario Lietuvos modernizmo architektūros era priimta laikyti XX a. ketvirtąjį dešimtmetį. Modernizmo idėjų atėjimą į Lietuvos architektūrą linkstama sieti ir su statybos pagyvėjimu, ir su naujos specialistų kartos branda, ir su valstybingumą įtvirtinusios tautos troškimu įteisinti save Europoje didžiojoje Vakarų pasaulio dalyje priimtinomis meninėmis priemonėmis.

Tarptautiniu požiūriu aptariamojo laikotarpio Lietuvos modernizmo architektūros pastatai yra gana nuosaikūs, juose gausu kompromisų tarp modernios ir tradicinės išraiškos priemonių. Visgi pastebima, jog kaip tik ši tarptautinės ir Lietuvos architektūros tradicijų jungtis lėmė, kad tarpukario modernizmo architektūra mūsų krašte yra savita ir originali. 

Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, čia susikoncentravo visas politinis, ekonominis ir kultūrinis valstybės gyvenimas. Tarpukariu statybos mieste vijo viena kitą.

Būtent Kaune pastatyta daugiausiai tarpukario modernizmo pastatų. Tai, kad statybos buvo vykdomos ne pavieniais statiniais, o ištisais kompleksais, leido tarpukario modernizmo architektūros užstatymui suformuoti unikalų Kauno miesto architektūrinį pobūdį, tapusį jo įvaizdžio ir identiteto dalimi.

Daugiau apie Kauno tarpukario modernizmo architekūrą galite sužinoti Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainėje.