Karolis Reisonas

Šiaulių miesto savivaldybės tarnautojai. Antroje eilėje pirmas iš kairės sėdi arch. Karolis Reisonas. Aut. nežinomas, apie 1922-1925 m.
Šiaulių miesto savivaldybės tarnautojai. Antroje eilėje pirmas iš kairės sėdi arch. Karolis Reisonas. Aut. nežinomas, apie 1922-1925 m.

Biografija

Karolis Reisonas gimė 1894 m. balandžio 26 d. Pabožio miestelyje, netoli Rygos.

Mokėsi Rygos realinėje gimnazijoje. Architekto išsilavinimą įgijo Peterburgo civilinių inžinierių institute.

Apie 1920  m. atvyko į Lietuvą. 1922  m. K. Reisonas buvo paskirtas Šiaulių miesto vyriausiuoju inžinieriumi ir miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju. Šiauliuose architektui teko rūpintis per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauto miesto atstatymu ir infrastruktūros problemomis.

Lietuvoje trūkstant statybos specialistų, K. Reisonas Šiauliuose ir Kaune suorganizavo statybos dešimtininkų kursus, dirbo Žemės ūkio ministerijos statybų reikalų konsultantu, Šiauliuo įsteigė braižyklą ir vidurinę amatų mokyklą. 1926 m. parengė vadovėlį „Žemės ūkio statyba“, 1928 m. – „Molio statyba“.

1930 m. K. Reisonui buvo buvo pasiūlyta eiti Kauno miesto vyriausiojo inžinieriaus ir Žemės ūkio rūmų statybos skyriaus vedėjo pareigas, kurias jis ėjo iki 1940-ųjų. Antrojo pasaulinio karo metais K. Reisonas dirbo Panevėžio miesto inžinieriumi.

1944 m. K. Reisonas pasitraukė į Vokietiją, kur tremtinių stovyklose užsiėmė pedagoginiu darbu gimnazijose ir ėjo kitas, su techniniu išsilavinimu susijusias pareigas. 1950 m. K. Reisono šeima išvyko gyventi į Australiją. Čia jis iki senatvės dirbo architektu viešųjų darbų įstaigoje.

K. Reisonas mirė Adelaidėje 1981 m. liepos 17 d., sulaukęs 87 metų amžiaus.

Architektūrinis palikimas

K. Reisonas – vienas kūrybingiausių ir produktyviausių tarpukariu Lietuvoje dirbusių architektų. Sunku suskaičiuoti visus jo suprojektuotus architektūros objektus. Vieni žymesnių:

Kaune:

  • Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai (su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Krisčiukaičiu);
  • Kauno kunigų seminarijos rektorato pastatas;
  • Žemės ūkio rūmai;
  • Prisikėlimo bažnyčia;
  • Žemės banko rūmai;
  • „Pieno centro“ pastatas (su Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu) ir kt.

Šiauliuose:

  • Venclauskių namai, Vytauto g. 89;
  • Nepriklausomybės paminklas;
  • S. Pociaus namas Vilniaus g. 134;
  • V. Vaitkaus namas su kino teatru Vilniaus g. 132;
  • Dramos teatras Tilžės g. 155 (su Stasiu Kudoku);
  • G. Bagdonavičiaus namas Aušros al. 84;
  • Muziejaus-bibliotekos rūmų projektas ir kt.

Kitur:

  • Tauragės ligoninė;
  • Pasvalio komercinė mokykla;
  • Jurbarko tuberkuliozės ligoninė;
  • „Maisto“ bendrovės šaldytuvai ir „Lietūkio“ sandėliai Klaipėdoje.

Aktuali informacija

Saladžinskas, S. Paminklas 1863–184 m. sukilimo aukoms Šiauliuose ir architekto Karolio Reisono palikimas // samogitia.lt, 2013-11-03.