Venclauskių namai

Venclauskių namai, Pagyžių (dab. Vytauto) gatvė 89, Šiauliai. Aut. nežinomas, XX a. 3 deš.
Venclauskių namai, Pagyžių (dab. Vytauto) gatvė 89, Šiauliai. Aut. nežinomas, XX a. 3 deš.

Trumpai apie objektą

Dabartinė Vytauto gatvė XIX amžiaus viduryje ėjo Šiaulių miesto pakraščiu, kuriame daugiausiai gyveno miestiečiai-ūkininkai. Ilgainiui tikrų ūkininkų mieste mažėjo. Po Pirmojo pasaulinio karo daugumos jų žemė buvo parduota naujų namų statybai.

Buvusiose Šiaulių priemiesčio žemėse, adresu Vytauto gatvė 89, Šiauliai, 1926 metais buvo pastatytas Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių šeimai priklausęs gyvenamasis namas. Pastato projektą parengė architektas Karolis Reisonas. Anksčiau šeima gyveno tame pačiame sklype stovėjusiame mediniame namelyje.

Naujas Venclauskių šeimos namas buvo dviejų aukštų su mansarda ir paaukštinta cokoline dalimi. Pastato kompozicijoje dominavo asimetriškas, į Vytauto gatvę atgręžtas fasadas. Pagrindinį fasadą dalijo vertikalus laiptinės tūris, kairėje jo pusėje – terasa su arkomis, dešinėje – pusapvalis erkeris. Fasadai dekoruoti tvorelėmis, pastato kampus ir laiptinę rėmino rustuoti piliastrai, viršutinę dalį juosė karnizas, langai aprėminti profiliuotu apvadu. Pastato šone priblokuota didelė terasa, pirmame aukšte – uždara su arkomis, antrame – atvira.

Venclauskių namų sklype buvo užveistas sodas, kiemo, kuris, manoma, tęsėsi net iki Šv. Jurgio bažnyčios, gilumoje stovėjo mediniai ūkiniai pastatai. 

Venclauskių namai suprojektuoti taip, kad pereinamos patalpos pastato perimetru jungėsi aplink laiptinės tūrį. Pirmajame namo aukšte buvo įrengtas advokato praktika besiverčiančio K. Venclauskio darbo kabinetas, interesantų laukiamasis ir priimamasis, taip pat šeimininkų miegamieji, valgomojo ir svetainės kambariai. Pastato cokolyje buvo virtuvė ir skalbykla, pagalbinės patalpos bei Venclauskių globojamų našlaičių ir pamestinukų kambariai. Antrojo namo aukšto ir mansardos patalpos buvo nuomojamos savo būsto neturintiems miestiečiams.

Venclauskių šeimai pastatas priklausė iki 1944 metų. Antrojo pasaulinio karo metais S. Venclauskienė su dukromis savo namuose, cokolyje ir mansardoje įrengtose slėptuvėse, glaudė Šiaulių žydus.

Nuo 1955 metų pastatas buvo perduotas naudoti Šiaulių „Aušros“ muziejui. 1991 metais Danutė ir Gražbylė Venclauskaitės savo tėvų namą padovanojo “amžinai naudoti muziejaus reikalams”.

Šiuo metu yra ruošiamasi Venclauskių namų atnaujinimui. Pastate planuojama atlikti kompleksiškus restauravimo ir tvarkybos darbus, įrengti Šiaulių miesto XX a. I pusės istorijos ekspoziciją, išplėsti teikiamų kultūros paslaugų spektrą ir t.t.

Aktuali informacija

Venclauskių namai–Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys.

Kavaliauskaitė, Ž. Atnaujins du muziejaus filialus // skrastas.lt, 2015-03-25.

Simonavičė, S. Venclauskių namuose atrastas originalus ir ryškus interjeras // skrastas.lt, 2015-08-14. 

Venclauskių namų sienų tapyba muziejininkus privertė aiktelėti // lrytas.lt, 2015-08-13. 

Šimkevičienė, S. Restauratoriai atskleidė stulbinamą Venclauskių namų dekorą // tv3.lt, 2015-08-17.

Januševičius, A. Venclauskių fenomenas: vieno Šiaulių namo ir šimto vaikų istorija // 15min.lt, 2015-11-07.