Senelių prieglauda Rėkyvoje

Senelių prieglauda Rėkyvoje. Aut. Kazimieras Skerstonas, apie 1936 m.
Senelių prieglauda Rėkyvoje. Aut. Kazimieras Skerstonas, apie 1936 m.

Trumpai apie objektą

Tarpukariu daug dėmesio buvo skiriama socialinei sričiai, rūpinamasi našlaičiais ar iš nepasiturinčių šeimų kilusiais vaikais, be globos likusiais seneliais. XX a. 4 deš. pradžioje Šiaulių miesto valdžia nusprendė pastatyti naują Senelių prieglaudą Rėkyvoje.

1932 m. liepos 27 d. buvo patvirtintas V. Bitės parengtas senelių prieglaudos, vėliau tapusios Vaikų sanatorija prie Rėkyvos ežero, projektas.

Buvusioje Karpių dvaro teritorijoje buvo pastatyta mūrinė dviejų aukštų prieglauda su pusrūsiu. Prieglauda susidėjo iš dviejų kampais sujungtų stačiakampių korpusų. Jų suformuotoje trikampėje erdvėje buvo įrengta centrinės įeigos veranda su kolonų laikomu stogeliu, kuris buvo naudojamas kaip atviras balkonas. Korpusų fasaduose vyravo stačiakampių langų eilės. Statybų metu prie kairiojo korpuso galo buvo prijungtas vieno aukšto valgyklos priestatas.

Korpusus jungiančioje dalyje buvo suprojektuota laiptinė, vestibiulis ir higienos patalpos. Korpusuose patalpos išdėstytos koridoriniu principu, juose įrengti 27 kambariai, valgykla, prausyklos, patalpos aptarnaujančiam personalui ir vedėjo kabinetas. Rūsyje įrengta centrinio šildymo sistema ir sandėliai.

Pokario metais pastate įsikūrė mokykla, šiuo metu čia veikia Šiaulių Rėkyvos progimnazija.