Elevatorius

Šiaulių elevatorius. Aut. nežinomas, XX a. 3 deš. antra pusė –XX a. 4 deš.
Šiaulių elevatorius. Aut. nežinomas, XX a. 3 deš. antra pusė –XX a. 4 deš.

Trumpai apie objektą

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jaunai valstybei atsivėrė ryšiai su pasauliu, atsirado naujos sąlygos formuotis savai pramonei. Augant gamybai, buvo plečiama ir vystoma ir pramonės sektoriaus infrastruktūra, statomi nauji pramonės objektai, kurie savo architektūrinėje išraiškoje ėmė įgauti vis daugiau modernizmo bruožų.

Tarpukario pradžioje Lietuvos pramonėje vyravo žemės ūkio produktų gamyba, todėl pirmieji pramonės statiniai šiuo laikotarpiu buvo skirti būtent šiai šakai. Prie vertingų industrinių apkalbamojo laiko objektų galima priskirti XX a. 3 deš. viduryje inžinieriaus Prano Morkūno suprojektuotus grūdų elevatorius Kaune ir Šiauliuose.

Šiaulių grūdų elevatorius buvo pastatytas apie 1925–1926 metus Gubernijos rajone. Statinys pasižymėjo funkcionalizmo stilistika, fasaduose ryškus gelžbetonio karkasas.

Elevatorius turėjo aprūpinti ūkininkus geresnės rūšies sėkla. Nuo 1926 m. Šiaulių elevatorių administravo valstybinio kapitalo akcinė bendrovė „Lietūkis“, turėdavęs atlikti visą javų supirkimo, valymo, džiovinimo ir pardavimo darbą.

Šiaulių elevatoriaus talpa – 3 250 tonų, o apyvarta per metus siekdavo virš 165 milijonų kilogramų.

Štai, kaip tarpukario spaudoje („Naujas žodis", Nr. 1, 1930 m.) buvo aprašomas Šiaulių elevatoriaus darbas: „Elevatorius dirba išsijuosęs. Reikia begalybę siunčiamų iš viso krašto javų išvalyti, išdžiovinti, išrūšiuoti, kad nebūtų gėdos užsieniui juos parodyti. Ištisą parą ūžia elevatoriaus mašinos...“